2012/12/10

Carla for Vogue Paris

 
Stiliaus ikonos mūsų dienomis gali būti bet kas: modeliai, sportininkų žmonos, dainininkės, žurnalistės ir beveik visos stilistės. Tai moterys, besišypsančios objektyvams ir besistengiančios sukurti idealaus gyvenimo paveikslą. Tokioje gausybėje tobulų, padailintų kasdienybės akimirkų kartais pasigendu tikrumo: natūralios, momentinės žmogaus nuotaikos, nesuvaidintos išraiškos. Tad išvydusi pašto dėžutėje taip lauktą Vogue Paris gruodžio-sausio numerį išties apsidžiaugiau: į mane žvelgė moteris, kurią visuomenė tarėsi pažįstanti, bet kuri retai atskleisdavo daugiau, nei vertė jos oficialios pareigos - Carla Bruni.
 

Iš tiesų Carla vadinti tik buvusia Prezidento žmona būtų klaida. Jai teko ne kartą viską pradėti iš pradžių. Dar būdama maža ji pakeitė šalį, tada kalbą, dar vėliau - supančią aplinką, kai palikdama šeimą persikėlė į mados pasaulį. Tuomet ji keitė profesiją, tapo dainininke, pardavė daugiau nei du milijonus albumų, kol galiausiai turėjo pakeisti net tėtį (būdama 28-erių, Carla sužinojo, jog ją užauginęs Alberto nėra jos biologinis tėvas). Būdama ne tik ryškių bruožų, bet ir išsilavinusi bei anksti subrendusi mergina, Carla tapo tokių dizainerių kaip Monsieur Saint Laurent ("Juk visi jį vadino ponu Saint Laurent! Jis buvo išskirtinis. Poetas."), Jean Paul Gaultier, John Galliano, Azzedine Alaia ir, be abejo, mados kaizerio Karl Lagerfeld mūza.
 
Carla Bruni ir Yves Saint Laurent, Carla dėvi dailininko Georges Braque darbų įkvėptą suknelę

Carla, Chanel 1995-ieji
Paradoksalu, tačiau pati Carla save vadina artiste, ne supermodeliu. Ko gero, prie to prisidėjo ir vaikystė, kuomet ji retai matydavo savo tėvus. Bet tai ponia Sarkozy vadina ne nuoskauda, o geriausia dovana, kokią tėvai galėjo jai suteikti: "Neįsivaizduoju, kaip gali gimti kūrybiškumas be tos erdvės, be laisvės rinktis pačiam." Dėl anksti išmoktos tolerancijos ir supratimo, kad kiekviena asmenybė kitokia, savita, Carla nemėgsta atvirauti žiniasklaidoje. Tai - viena priežasčių, kodėl ji yra viena prieštaringiausių asmenybių Prancūzijoje. Susidarydami šaltos, pernelyg arogantiškos ir visuomenės grietinėlei būdingo vienpusiško, fasadinio grožio kupinos moters įvaizdį, didelė dalis prancūzų linkę kritikuoti supermodelį dėl spalvingos praeities ir dabartinio uždaro, net kiek paslaptingo gyvenimo būdo. Todėl šventinis Vogue Paris numeris, skirtas būtent šiai išskirtinei moteriai, ypatingas tuo, kad jame Mario Sorrenti bei Mert & Marcus įamžinta Carla atsiskleidžia savo paprastumu. Iš juodai baltų nuotraukų šypsosi moteris, kuri, jos žodžiais tariant, pati renkasi gyvenimo atsitiktinumus. Ji spindi elegancija, būdinga tik toms moterims, kurios gerai pažįsta ne tik savo išorę, kūną, bet ir sielos pasaulį, kurios radusios vidinę laimę. Kai kurie kadrai palikti itin naturalūs. Juose matyti smulkios raukšlės aplink akis ar burną, tačiau tai suteikia tik dar daugiau žavesio ir tarsi sufleruoja, kad Carla - tokia, kaip ir visos moterys. Svajojanti, besidžiaugianti, kurianti...
 
 





 
 
 
Photos Vogue Paris, 303 magazine.

2 comments:

  1. Man labai patinka Carla Bruni ir jos dainos.:)

    ReplyDelete
    Replies
    1. Man irgi, tokios moteriškos visos... :)

      Delete