2012/11/12

Kader Attia : Ghost

Picture from Saatchi Gallery
Ko gero kiekvienas menininkas, į klausimą, koks turėtų būti geras meno kūrinys, turi paruošę skirtingus atsakymus: šokiruojantis, estetiškai dailus, sudėtingas, (ne)išbaigtas, prajuokinantis... Bet kartu dažnas turėtų sutikti, jog pagrindinė meno paskirtis - priversti žmogų mąstyti. Išlįsti iš savo kasdienybės rato ir bent kelioms akimirkoms susitelkti tik į savo proto ir sielos gelmes. Dažniausiai panašiai jaučiuosi matydama ką nors nepaprastai estetiško, kaip štai Claude Monet Moteris su skėčiu. Bet trečią kartą lankydamasi Centre George Pompidou, didžiausiame šiuolaikinio meno muziejuje Europoje, likau sužavėta visai kitokio meno - Ghost, sukurto prancūzo Kader Attia.  
Probably every artist has a different answer to the question how to define a good work of art. One might shocking and complex, another may disagree and insist on the fact that it should be aesthetically beautiful or even funny. But at the same time they would probably all say that the main purpose of every work of art is to make people think, to let us step out from our comfort zone and look at our inner selves. I most often feel similarly when I look at something truly aesthetic like Woman with umbrella by Claude Monet. But during my third visit to the Centre George Pompidou, which is the largest museum of modern art in Europe, I was absolutely amazed by another kind of art - Ghost made by French artist Kader Attia.

Šiuolaikinio meno centro salės, ryškiaspalviai, nelogiški, lengvai šokiruojantys kūriniai, besistumdantys žmonės, ant žemės su mokytoja sėdintys vaikai, neoninių šviesų, griaučių instaliacijos ir staiga - tyla. Ne, žmonės nenutyla, jie vaikštinėja ir stoviniuoja prie kiekvieno eksponato kaip ir iki tol. Nutyla mane supanti erdvė. Prieš mane - daugybė atsiklaupusių žmonių siluetų. Iš pradžių sunku suvokti, kas tai: tikri žmonės ar tik optinė apgaulė, tad iš lėto einu palei klūpinčius kūnus. Eidama matau, jog visi tie kūnai nėra vienodi, vieno galva beveik liečia žemę, o kitas tik vos nuleidęs akis. Galiu lengvai įžiūrėti nugaros linkius ar tai, kaip kiekvienas jų sugūžęs pečius. Pasiekusi kambario galą atsisuku ir suprantu, kad jokių kūnų nėra, o prieš mane tik tuštuma, Kader Attia kūrinio pagrindinis motyvas.
Meninikas pasakojo, jog jau seniai jo tikslas buvo kaip nors užpildyti patalpą tuštuma (nenustebkite, Kader teigia, kad menas turi būti paradoksalus). Tai padaryti jis nusprendė iš aliuminio folijos - kasdienės, buityje naudojamos medžiagos - sukurdamas daugybę besimeldžiančių musulmonių moterų siluetų, jų vidų palikdamas visiškai tuščią. Malda - tai procesas, atsidavimas vienas veiksmui, tad, meniniko žodžiais tariant, mes matome tuštumą laike.  
The halls of the Museum of Modern Art, bright, illogical, slitghly shocking works of art, a lot of people pushing one another, children sitting on the ground with their art teacher, installations of neon lights or skeleton and boom - the silence. No, people didn't cease making noise, they continue walking around stopping for a moment to gaze at exhibits as before. I am suddenly fully surrounded by silence. In front of me I see the silhouettes of many people down on their knees. At first it is impossible to understand whether they are real people ar just an optical illusion so I start walking slowly by the bodies. While I am walking I notice that these silhouettes are not all the same, the head of one of them is almost put down on the floor while the another is just slightly looking down. I can easily see every inch of their backs and spines or even how they have shrunk their shoulders. When I reach the end of the room I turn back and realise that there are no bodies, just the emptiness, the main thing in Kader Attia's work.
The artist once told that he wanted to somehow fill the space with emptiness (don't be surprised, Kader said that art should always be paradoxical). That's why he decided to use aluminum foil (such an everyday material) to create a group of Muslim women in prayer. A prayer is a process, devotion this only action, so speaking in his own words, Kader said that we could see emptiness in passing time.
Ghost, sukurtas dar 2007-aisiais, simbolizuoja žmogaus egzsistencijos tuštumą. Būnant šalia šių siluetų, nevalingai šmėkšteli mintis apie tai, jog vieninteliu rankos mostu šį kūrinį galima sugriauti. Taip pagalvojama neatsitiktinai, nes, pasak Kader Attia, tuštuma yra sinonimas mūsų gyvenimų laikinumo ir baigtinumo. Kūrinys vaizduoja pasaulio santvarkos paradoksalumą: kiekvieno mūsų egzistencija vieną dieną baigiasi, bet amžinybė ir begalybė - dvi žmogui nesuvokiamos pasaulios paslaptys. Jos susijusios ir su kita svarbia tematika - religija. Visgi menininkas nenori pateikti religijos kaip gyvenimo prasmės simbolio. Atvirkščiai - vaizduodamas religinį procesą, jis nori priversti žmogų galvoti ir apie filosofiją, dvasingumą, įsiklausymą į savo sielą, iš prigimties skirtingų asmenybių susitapatinimą į vieną vienodai mąstančią visuomenę bei savo vertybių neturėjimą.
Iš tiesų realybėje kūrinys palieka didžiulį ispūdį jau vien dėl to, kad yra sukurtas beveik iš nieko. Nors modernus menas nėra mano mėgstamiausias, šį kartą buvau taip suvažėta ir nustebinta, jog turėjau pripažinti, kad ir jis gali įtikinti ir paveikti. Būnant salėje kiek ilgiau netgi pasidaro šiek tiek baugu. Ko gero dėl to, kad pajunti tuštumą savo viduje...
Ghost, which was created in 2007, symbolizes the emptiness of human existence. When being near the silhouettes you involuntarily think about the fact that all that can be ruined with a single gesture. This thought is not a coincidences since Kader Attia says that emptiness is the synonym of the fragility and the end of our lives. This work of art represents the paradox of world order: human's existence is not infinite and reaches the end one day but infinity and eternity are two great secrets that a man cannot perceive. They are also related with another important aspect which is religion. However, the artist doesn't want to show religion as the meaning of life. On the contrary, while showing such religious process as praying he wants to make people think about other things such as philosophy, spirituality, the dephts of one's soul, the loss of individual values and the identifying of many naturally different people to one equally minded society.
In reality this masterpiece leaves huge impression probably because it is made of practically nothing. Although modern art is not my favourite, this time I was so surprised and fascinated by this work that I had to admit that this type of art can also persuade us and affect the way we think. After being in the hall with this work of art for quite some time I felt a little scared, probably because I could feel the emptiness inside of me...

3 comments:

  1. Kaip tyčia, Saatchi Londone visą šį mėnesį uždarytas!

    ReplyDelete
    Replies
    1. Gaila! Jei turėsi progą, apsilankyk Paryžiuje :)

      Delete
  2. Apsilankykite Nacionalinėje dailės galerijoje, kur šiuo metu rodomas šio autoriaus, Kader Attia, filmas "Atspindėti atmintį". Paroda Miesto gamta: Pradedant Vilniumi (veiks iki kovo 19 d.)

    ReplyDelete